02 4 / 2014

2014-04-02,07 Lrytas.lt Marius Jokūbaitis perspėja, kad mūsų euroderybininkai įsipareigojo parduoti Lietuvos žemę ne tik Europos sąjungos „eurozonos“, ne tik „euroatlantinės“ NATO, bet dar ir EBPO — Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių veikėjams. EBPO yra plati ir vis plečiama po visą pasaulį: joje yra net Australija, N. Zelandija, Japonija, Korėja, Meksika, Turkija, Izraelis, netrukus turėtų įstoti ir Rusija. Kadastrinių matavimų, turto vertinimo ir žemės mokesčių ekspertas Kęstutis Kristinaitis:

Net ir Čilės piliečiai iki šiol galėjo pirkti žemę, įkurdami įmonę. Tik niekas nepirko. Nebus jokių pokyčių ir po gegužės 1-osios.

Pasak Kristinaičio, teoriškai ir teisiškai EBPO šalių piliečiai gaus teisę įsigyti žemės Lietuvoje, bet praktiškai jiems tai neapsimokės.

01 4 / 2014

2014-04-01 „Lietuvos rytas“ (ISSN 1392-2351) 3 psl. Vakaris Deksnys: „Žemės pardavimo saugiklių kirtis – ir saviškiams“.

Seime konservatoriai parengė įstatymo projektą, kuriuo apsaugos nuo užsieniečių įsigalėjimo Lietuvoje vardu siūlo drausti pirkti daugiau kaip 10 ha žemės Lietuvos piliečiams, neturintiems žemės ūkio specialisto diplomo ir trejų metų ūkininkavimo patirties. Kadastrinių matavimų ir turto vertinimo korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis:


  Anksčiau buvo kalbama apie tai, kad „saugikliai“ būtų taikomi žemės įsigyti norintiems fiziniams asmenims iš užsienio. Nebūtų nieko keisto, nes taip elgiasi ne viena ES valstybė. Tačiau iš to, kas dabar siūloma Seime, aiškėja, kad tie užsieniečiai – dešimtoje vietoje. Kažkodėl norima įvesti aibę apribojimų Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims. Tik kuo jie dėti? Mano galva, prisidengus kova su užsieniečiais, skaudžiai kertama saviems.


Prieš pusantrų metų ankstesnė Vyriausybė pakilo į kovą su apleistų žemės ūkio paskirties sklypų savininkais. Tačiau ta kova galiausiai baigėsi valstybės kautynėmis su bet kokios paskirties žemės šeimininkais. Dabar vyksta kažkas panašaus. Iškėlus kovos su užsienio fiziniais asmenimis vėliavą, siekiama apriboti ir mūsų šalies įmonių, ūkininkų ar norinčių jais tapti žmonių teises. Juk būtent jiems labiausiai kirstų tokie „saugikliai“, kokie siūlomi dabar.

2014-04-02 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) 2 psl. skelbia Kęstučio Kristinaičio sakinį:



2014-04-02 „Vakaro žinios“ (ISSN 1648-7435) 6 psl. „Saugikliai kirs ir saviškiams“ taip pat cituoja Kęstučio Kristinaičio pastabas.

2014-04-01 „Lietuvos rytas“ (ISSN 1392-2351) 3 psl. Vakaris Deksnys: „Žemės pardavimo saugiklių kirtis – ir saviškiams“.

Seime konservatoriai parengė įstatymo projektą, kuriuo apsaugos nuo užsieniečių įsigalėjimo Lietuvoje vardu siūlo drausti pirkti daugiau kaip 10 ha žemės Lietuvos piliečiams, neturintiems žemės ūkio specialisto diplomo ir trejų metų ūkininkavimo patirties. Kadastrinių matavimų ir turto vertinimo korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis:

Anksčiau buvo kalbama apie tai, kad „saugikliai“ būtų taikomi žemės įsigyti norintiems fiziniams asmenims iš užsienio. Nebūtų nieko keisto, nes taip elgiasi ne viena ES valstybė. Tačiau iš to, kas dabar siūloma Seime, aiškėja, kad tie užsieniečiai – dešimtoje vietoje. Kažkodėl norima įvesti aibę apribojimų Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims. Tik kuo jie dėti? Mano galva, prisidengus kova su užsieniečiais, skaudžiai kertama saviems.

Prieš pusantrų metų ankstesnė Vyriausybė pakilo į kovą su apleistų žemės ūkio paskirties sklypų savininkais. Tačiau ta kova galiausiai baigėsi valstybės kautynėmis su bet kokios paskirties žemės šeimininkais. Dabar vyksta kažkas panašaus. Iškėlus kovos su užsienio fiziniais asmenimis vėliavą, siekiama apriboti ir mūsų šalies įmonių, ūkininkų ar norinčių jais tapti žmonių teises. Juk būtent jiems labiausiai kirstų tokie „saugikliai“, kokie siūlomi dabar.


2014-04-02 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) 2 psl. skelbia Kęstučio Kristinaičio sakinį:

Žemės saugikliai - prieš savus, lietuvius

2014-04-02 „Vakaro žinios“ (ISSN 1648-7435) 6 psl. „Saugikliai kirs ir saviškiams“ taip pat cituoja Kęstučio Kristinaičio pastabas.

25 3 / 2014

2014-03-25 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) 6-7 psl. Rima Rutkauskaitė: „Nenori fotografuoti karvių: vertintojai sukilo prieš smulkmenišką priežiūrą“. Įstatymu suvaržius turto ir verslo vertinimą ir įsteigus dar vieną biudžetinę įstaigą – Turto vertinimo priežiūros tarnybą, tikėtasi, kad bankai ir kredito unijos nebankrutuos. Anot vertintojų, reikalavimai virto absurdiškais. Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kristinaitis:


  Esame pateikę siūlymus ir dėl turto vertinimo ataskaitų galiojimo bei jų peržiūros – būtina grįžti prie ankstesnės redakcijos, kad ataskaita galioja tol, kol nenuginčyta teisme. Dabar priežiūros institucijos užverstos skundais – visi, kas netingi, ginčija ataskaitas. Bet priežiūra turėjo būti griežtinama. Per bankus ir kredito unijas, padedant kai kuriems vertintojams, neteisėtai „išplauta“ apie 5 mlrd. Lt. Tai negalėjo tęstis amžinai, nesąžiningumas daug kainavo tiek valstybės iždui, tiek indėlininkams.


Dar pasisako: Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Valdemaras Ivaško; naujai susibūrusios Turto ir verslo vertintojų asociacijos prezidentas Egidijus Muka ir viceprezidentė Irmanta Krikščiūnienė; naujai įsteigtos Turto vertinimo priežiūros tarnybos vyr. specialistė Monika Jakumė.

2014-03-25 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) 6-7 psl. Rima Rutkauskaitė: „Nenori fotografuoti karvių: vertintojai sukilo prieš smulkmenišką priežiūrą“. Įstatymu suvaržius turto ir verslo vertinimą ir įsteigus dar vieną biudžetinę įstaigą – Turto vertinimo priežiūros tarnybą, tikėtasi, kad bankai ir kredito unijos nebankrutuos. Anot vertintojų, reikalavimai virto absurdiškais. Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kristinaitis:

Esame pateikę siūlymus ir dėl turto vertinimo ataskaitų galiojimo bei jų peržiūros – būtina grįžti prie ankstesnės redakcijos, kad ataskaita galioja tol, kol nenuginčyta teisme. Dabar priežiūros institucijos užverstos skundais – visi, kas netingi, ginčija ataskaitas. Bet priežiūra turėjo būti griežtinama. Per bankus ir kredito unijas, padedant kai kuriems vertintojams, neteisėtai „išplauta“ apie 5 mlrd. Lt. Tai negalėjo tęstis amžinai, nesąžiningumas daug kainavo tiek valstybės iždui, tiek indėlininkams.

Dar pasisako: Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Valdemaras Ivaško; naujai susibūrusios Turto ir verslo vertintojų asociacijos prezidentas Egidijus Muka ir viceprezidentė Irmanta Krikščiūnienė; naujai įsteigtos Turto vertinimo priežiūros tarnybos vyr. specialistė Monika Jakumė.

12 3 / 2014

2014-03-12 „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ apie žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių betvarkę Lietuvos seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos valdybos narys ir Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir radijo žurnalistas Raigardas Musnickas.

Kadastrinių matavimų ir turto vertinimo ekspertas Kęstutis Kristinaitis apie NT ir žemės mokesčius per Žinių radiją

Tarptautinis valiutos fondas kasmet spaudžia didinti mokesčių naštą Lietuvoje, kai kurie politikai siūlo plėsti nekilnojamojo turto mokesčio sritį, palaipsniui nuleidinėjant apmokestinimo „lubas“ (dabar milijonas litų), bet kadastrinių matavimų ir turto vertinimo ekspertas Kęstutis Kristinaitis ragina pirma įsivesti tvarką, atsisakyti tarybinės NT mokesčių sistemos, suvienodinti žemės ir kitus nekilnojamojo turto mokesčius, naikinti daugybę išimčių ir taip šalinti neūkiškumą bei korupcijos paskatas.

01 3 / 2014

2014-03-01 „Ūkininko patarėjas" (ISSN 1392-2769) 25 nr. 1 ir 5 psl. Violeta Liukaitienė: „Žemėtvarkininkai ūkininkus verčia eiti kryžiaus kelius“. Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kristinaitis paaiškina skundų nagrinėjimo tvarką Lietuvoje.

2014-03-01 „Ūkininko patarėjas" (ISSN 1392-2769) 25 nr. 1 ir 5 psl. Violeta Liukaitienė: „Žemėtvarkininkai ūkininkus verčia eiti kryžiaus kelius“. Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Kęstutis Kristinaitis paaiškina skundų nagrinėjimo tvarką Lietuvoje.

26 2 / 2014

2014-02-25 „Veidas“ (ISSN 1392-5156) 8 nr. 6-9 psl. Jonė Kučinskaitė: „Savo žemę saugosime ir nuo užsieniečių, ir nuo savų: jau netrukus Lietuvos žemė gali būti taip apsaugota, kad jos nepavyks įsigyti ne tik užsieniečiui, bet ir “drimeliui” kaimo bernui, grįžusiam iš emigracijos su užsidirbtais pinigais žemei pirkti“.

Apie politikų abejingumą spekuliaciniam žemės pirkimui, paskatinusiam ūkininkus pritarti referendumo organizavimui dėl draudimo užsieniečiams pirkti žemę; apie politikų reakciją į referendumą, galimas tokio draudimo pasekmes, apie Estijos ir kitų ES šalių patirtį parduodant žemę užsieniečiams; apie Seimo Kaimo reikalų komitete nagrinėjamus politikų ir žemdirbių siūlymus naujam „saugiklių“ įstatymui. 

Seimo narių liberalo E. Gentvilo, konservatoriaus K. Starkevičiaus, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kėdainių krašto pirmininko V. Ivanausko, Šakių r. sk. pirmininko R. Valiuko, Lietuvos žemės savininkų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojo teisininko K. Mozerio, turto vertintojų korporacijos “Matininkai” prezidento K. Kristinaičio, Privačių miškų savininkų asociacijos pirmininko dr. A. Gaižučio, ASU prof. emerito P. Aleknavičiaus nuomonės; paminėti Seimo nariai G. Kirkilas, V. Uspaskichas, politikai V. Žiemelis, G. Vagnorius, R. Karbauskis). Pridėtos lentelės: “Lietuvos žemvaldžio portreto pokytis”, “Žemę valdančių juridinių asmenų pokytis”, “Prekyba sklypais”. Atvaizdas dviejuose lapuose.

2014-02-25 „Veidas“ (ISSN 1392-5156) 8 nr. 6-9 psl. Jonė Kučinskaitė: „Savo žemę saugosime ir nuo užsieniečių, ir nuo savų: jau netrukus Lietuvos žemė gali būti taip apsaugota, kad jos nepavyks įsigyti ne tik užsieniečiui, bet ir “drimeliui” kaimo bernui, grįžusiam iš emigracijos su užsidirbtais pinigais žemei pirkti“.

Apie politikų abejingumą spekuliaciniam žemės pirkimui, paskatinusiam ūkininkus pritarti referendumo organizavimui dėl draudimo užsieniečiams pirkti žemę; apie politikų reakciją į referendumą, galimas tokio draudimo pasekmes, apie Estijos ir kitų ES šalių patirtį parduodant žemę užsieniečiams; apie Seimo Kaimo reikalų komitete nagrinėjamus politikų ir žemdirbių siūlymus naujam „saugiklių“ įstatymui.

Seimo narių liberalo E. Gentvilo, konservatoriaus K. Starkevičiaus, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kėdainių krašto pirmininko V. Ivanausko, Šakių r. sk. pirmininko R. Valiuko, Lietuvos žemės savininkų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojo teisininko K. Mozerio, turto vertintojų korporacijos “Matininkai” prezidento K. Kristinaičio, Privačių miškų savininkų asociacijos pirmininko dr. A. Gaižučio, ASU prof. emerito P. Aleknavičiaus nuomonės; paminėti Seimo nariai G. Kirkilas, V. Uspaskichas, politikai V. Žiemelis, G. Vagnorius, R. Karbauskis). Pridėtos lentelės: “Lietuvos žemvaldžio portreto pokytis”, “Žemę valdančių juridinių asmenų pokytis”, “Prekyba sklypais”. Atvaizdas dviejuose lapuose.

04 2 / 2014

2014-02-04 „Lietuvos rytas“ (ISSN 1392-2351) 4 psl. Marius Jokūbaitis: „Žemės rinką atvėrę estai ir čekai netapo baudžiauninkais“. Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsigaliojo nuostatos, suteikiančios pirmumo teisę dirbamąją žemę įsigyti sklypo bendraturčiams, naudotojams ar kaimynams. Pirkti privačią žemę pirmumo teisę turi ir valstybė. Tarp siūlomų ribojimų – ir reikalavimas pirkėjui būti baigusiam žemės ūkio mokslus, kelerius metus pačiam dirbti žemę, įrodyti pinigų kilmę. Turto vertintojų korporacijos „Matininkai“ prezidento Kęstučio Kristinaičio nuomone, „saugiklių“ gali būti ir daugiau:


  Jei surinkta tiek parašų už referendumą, vadinasi, žmonėms tai rūpi, tad žemės pardavimas užsieniečiams negali būti visiškai liberalizuotas. Lietuva gali nustatyti didžiausią parduodamos žemės plotą. Dabar galima įsigyti iki 500 hektarų, tačiau iš esmės ribų nėra. Kodėl neįvesti apribojimo leisti parduoti tik iki šimto hektarų?


Istorija rodo, primena Kristinaitis, kad socialinę įtampą kelia į vienas rankas sutelkti stambūs žemės sklypai, kuriuose dar ir prastai šeimininkaujama, kai dirba ne savininkai, o samdiniai. Dabar žemės prekyba vyksta paprasčiausiai perkant ar parduodant įmonių akcijas. Todėl metas įvesti draudimus ir dėl akcijų pardavimo.

2014-02-04 „Lietuvos rytas“ (ISSN 1392-2351) 4 psl. Marius Jokūbaitis: „Žemės rinką atvėrę estai ir čekai netapo baudžiauninkais“. Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsigaliojo nuostatos, suteikiančios pirmumo teisę dirbamąją žemę įsigyti sklypo bendraturčiams, naudotojams ar kaimynams. Pirkti privačią žemę pirmumo teisę turi ir valstybė. Tarp siūlomų ribojimų – ir reikalavimas pirkėjui būti baigusiam žemės ūkio mokslus, kelerius metus pačiam dirbti žemę, įrodyti pinigų kilmę. Turto vertintojų korporacijos „Matininkai“ prezidento Kęstučio Kristinaičio nuomone, „saugiklių“ gali būti ir daugiau:

Jei surinkta tiek parašų už referendumą, vadinasi, žmonėms tai rūpi, tad žemės pardavimas užsieniečiams negali būti visiškai liberalizuotas. Lietuva gali nustatyti didžiausią parduodamos žemės plotą. Dabar galima įsigyti iki 500 hektarų, tačiau iš esmės ribų nėra. Kodėl neįvesti apribojimo leisti parduoti tik iki šimto hektarų?

Istorija rodo, primena Kristinaitis, kad socialinę įtampą kelia į vienas rankas sutelkti stambūs žemės sklypai, kuriuose dar ir prastai šeimininkaujama, kai dirba ne savininkai, o samdiniai. Dabar žemės prekyba vyksta paprasčiausiai perkant ar parduodant įmonių akcijas. Todėl metas įvesti draudimus ir dėl akcijų pardavimo.

04 2 / 2014

2014-02-04 „Lietuvos žinios“ (ISSN 1822-1637) 9 psl. Lina Mrazauskaitė: „Euras išjudins nekilnojamojo turto rinką“. Estijoje po euro įvedimo nekilnojamojo turto kainos kelerius metus gerokai augo. Manoma, kad Lietuvoje toks reiškinys nepasikartos. Kadastrinių matavimų ir turto vertinimo korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis sako, jog Latvijoje sandorių skaičius metų pa­baigoje išaugo ne dėl euro, o dėl vizų trečiųjų šalių piliečiams išdavimo taisyklių, kurios turėjo pasikeisti nuo šių metų pradžios.

2014-02-04 „Lietuvos žinios“ (ISSN 1822-1637) 9 psl. Lina Mrazauskaitė: „Euras išjudins nekilnojamojo turto rinką“. Estijoje po euro įvedimo nekilnojamojo turto kainos kelerius metus gerokai augo. Manoma, kad Lietuvoje toks reiškinys nepasikartos. Kadastrinių matavimų ir turto vertinimo korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis sako, jog Latvijoje sandorių skaičius metų pa­baigoje išaugo ne dėl euro, o dėl vizų trečiųjų šalių piliečiams išdavimo taisyklių, kurios turėjo pasikeisti nuo šių metų pradžios.

03 2 / 2014

2014-02-03 preskonferencija Seime dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Pranešėjai: Seimo pirmininko pavaduotojas liberalas Petras Auštrevičius, Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas, Žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris, Miškų savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis, turto vertintojų korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis. Pareiškėjų pranešimus platina ELTA, Delfi.lt ir kt.

(Source: www3.lrs.lt)

16 1 / 2014

2014-01-16 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) 4 psl. Stasys Gudavičius: Politikai nusiteikę pamažu įvesti visuotinį nekilnojamojo turo (NT) mokestį. Seimo pavasario sesijos metu ketinama išplėsti mokesčio bazę — nuleisti apmokestinamojo gyventojų turto vertės ribą nuo vieno milijono iki 750 t. litų, o kitais metais imtis radikalesnių sprendimų. Ekonomistė Rūta Vainienė patartų liautis Lietuvoje didinti mokesčių naštą:

Sena politikų praktika: iš pradžių jie įveda vadinamąjį socialiai teisingą „prabangos“ mokestį, o paskui palengva imasi plėsti jo bazę, taip išplėsdami tą mokestį iki visuotinio. Ir jokio socialinio teisingumo nebelieka. Matome, kad ir šiuo atveju elgiamasi taip.

NT valdytojai ir pirkliai sako, kad nereikėtų baimintis NT mokesčio visuotinumo, tik siūlytų surinktas lėšas skirti savivaldybėms, kurios naudotų tuos pinigus savo infrastruktūros plėtrai. Kadastrinių matavimų ir turto vertinimo ekspertas Kęstutis Kristinaitis:

Sutvarkyta infrastruktūra didintų ir gyventojų turimo NT vertę. Todėl visuotinio NT mokesčio idėja mums atrodo patraukli ir logiška. Nėra pagrindo manyti, kad NT savininkams ji bus nepatraukli, ypač jeigu bus nustatytas protingas, kuklus tokio mokesčio tarifas.

Turto vertinimo ekspertas K.Kristinaitis

16 12 / 2013

2013-12-16 LRT TV naujienų tarnyba Jovita Sukackaitė praneša, kad didžiųjų miestų merai, siekdami papildyti savivaldybių iždus, užsimojo apmokestinti pastatus vaiduoklius, taip pat rinkti mokestį iš bankų už jų valdomą nekilnojamąjį turtą (NT). Pasak sostinės mero Artūro Zuoko, vien Vilnius kasmet praranda apie 18 mln. litų, o mieste suskaičiuota apie 500 apleistų pastatų:


  Šiandien, mūsų manymu, tikrai neprotinga kalbėti apie papildomus NT mokesčių įvedimus kažkam, kai yra tokia didelė grupė finansiškai stiprių institucijų, kaip bankai, lizingo įmonės, kurios atleistos nuo mokesčio.


Mokesčio įvedimui linkęs pritarti ir LR Premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau Nekilnojamojo turto plėtros asociacija mano, kad taikyti mokestį bankams už jiems priklausantį turtą, dažniausiai gautą bankrutavus įmonėms, būtų nelogiška. NTPA valdybos narys, kadastrinių matavimų ir turto vertinimo korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis:


  Gyvenamosios paskirties butų, kurie yra pastatyti, o dar neparduoti, apmokestinimas neturi jokios logikos. Tiek NT vystytojai, tiek šiuo atveju bankai to turto savo veiklai nenaudoja, o yra priversti jį laikyti sandėly, kol bus realizuotas. Jei kalbame apie turto sandėlyje apmokestinimą, tai logikos čia tikrai nėra daug.




LRT žinią kartoja Bernardinai.lt, Diena.lt, Dienosnaujienos.lt, 15min.lt, kt.

2013-12-16 LRT TV naujienų tarnyba Jovita Sukackaitė praneša, kad didžiųjų miestų merai, siekdami papildyti savivaldybių iždus, užsimojo apmokestinti pastatus vaiduoklius, taip pat rinkti mokestį iš bankų už jų valdomą nekilnojamąjį turtą (NT). Pasak sostinės mero Artūro Zuoko, vien Vilnius kasmet praranda apie 18 mln. litų, o mieste suskaičiuota apie 500 apleistų pastatų:

Šiandien, mūsų manymu, tikrai neprotinga kalbėti apie papildomus NT mokesčių įvedimus kažkam, kai yra tokia didelė grupė finansiškai stiprių institucijų, kaip bankai, lizingo įmonės, kurios atleistos nuo mokesčio.

Mokesčio įvedimui linkęs pritarti ir LR Premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau Nekilnojamojo turto plėtros asociacija mano, kad taikyti mokestį bankams už jiems priklausantį turtą, dažniausiai gautą bankrutavus įmonėms, būtų nelogiška. NTPA valdybos narys, kadastrinių matavimų ir turto vertinimo korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis:

Gyvenamosios paskirties butų, kurie yra pastatyti, o dar neparduoti, apmokestinimas neturi jokios logikos. Tiek NT vystytojai, tiek šiuo atveju bankai to turto savo veiklai nenaudoja, o yra priversti jį laikyti sandėly, kol bus realizuotas. Jei kalbame apie turto sandėlyje apmokestinimą, tai logikos čia tikrai nėra daug.

NT mokesčiai, kadastriniai matavimai ir turto vertinimas

LRT žinią kartoja Bernardinai.lt, Diena.lt, Dienosnaujienos.lt, 15min.lt, kt.

03 12 / 2013

2013-12-03 „Vakarų ekspresas“ (ISSN 1392-7590) 1 ir 4 psl. Martynas Vainorius: „Valstybės aklumas gydomas žmonių pinigais“.

Nauja žemės mokesčių tvarka žmones piktina ne tik dėl išaugusių mokėjimo sumų, bet ir dėl vertinimo spragų. Žemės savininkams tenka mokėti tūkstančius litų, savo sąskaita įrodinėti, kad valstybės „Registrų centras“ per brangiai įvertino jų sklypus nekilnojamojo turto mokesčiams. Antai klaipėdiškis Vilius, parašęs pretenziją RC Klaipėdos filialui, vietoj atsiprašymo sulaukė direktoriaus atsakymo, kad klaidos netaisys, nors ją pripažįsta ir yra įpareigotas apskaičiuoti ne kokią nors teorinę ar vidutinę, o tikrą rinkos vertę.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, kadastrinių matavimų ir turto vertinimo korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis:


  Taip jau yra, kad visose srityse, o ypač mokesčių, valstybė iškart pastato save į teisios poziciją, o jei nesutinki, turi įrodinėti ir tam leisti pinigus. Lieka tik apgailestauti.


Lietuvoje apie 80% žemės yra valstybės „saugomos teritorijos“ arba kaip nors kitaip ribojama jos nuosavybė, į ką valstybės „Registrų centras“ nė neketina atsižvelgti, nustatydamas žemės vertę nekilnojamojo turto mokesčiui.

2013-12-03 „Vakarų ekspresas“ (ISSN 1392-7590) 1 ir 4 psl. Martynas Vainorius: „Valstybės aklumas gydomas žmonių pinigais“.

Nauja žemės mokesčių tvarka žmones piktina ne tik dėl išaugusių mokėjimo sumų, bet ir dėl vertinimo spragų. Žemės savininkams tenka mokėti tūkstančius litų, savo sąskaita įrodinėti, kad valstybės „Registrų centras“ per brangiai įvertino jų sklypus nekilnojamojo turto mokesčiams. Antai klaipėdiškis Vilius, parašęs pretenziją RC Klaipėdos filialui, vietoj atsiprašymo sulaukė direktoriaus atsakymo, kad klaidos netaisys, nors ją pripažįsta ir yra įpareigotas apskaičiuoti ne kokią nors teorinę ar vidutinę, o tikrą rinkos vertę.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, kadastrinių matavimų ir turto vertinimo korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis:

Taip jau yra, kad visose srityse, o ypač mokesčių, valstybė iškart pastato save į teisios poziciją, o jei nesutinki, turi įrodinėti ir tam leisti pinigus. Lieka tik apgailestauti.

Lietuvoje apie 80% žemės yra valstybės „saugomos teritorijos“ arba kaip nors kitaip ribojama jos nuosavybė, į ką valstybės „Registrų centras“ nė neketina atsižvelgti, nustatydamas žemės vertę nekilnojamojo turto mokesčiui.

28 11 / 2013

2013-11-28 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) 14 psl. Inga Razmaitė.

Valstybės „Registrų centras“ (RC) nebeteikia metinių ir pusmečio nekilnojamojo turto rinkos sandorių duomenų ataskaitų. Dėl to nepriklausomi turto vertintojai verčiami priiminėti subjektyvius sprendimus. „Registrų centras“ aiškina, kad paslauga neva tapo nuostolinga dėl nesąžiningų jos naudotojų, perpardavinėjančių informaciją trečiosioms šalims. „Registrų centras“ riboja informaciją, nebeteikia statistikos visumos, o RC siūlomos alternatyvos to nekompensuoja ir yra nepagrįstai brangios.

„Ober Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis:

Didžiausia netektis yra net ne padidėjusi kaina, bet prarasta galimybė matyti visus duomenis. Vertintojui nelikvidžioje rinkoje, kur trūksta sandorių, labai sunku pamatyti bendrą vaizdą, pačią rinkos būklę.

Bendrovės „DNB būstas“ vadovas Audrius Gudanavičius:

Tai kertinė nekilnojamojo turto rinkos informacija, ji yra ir turi likti vieša. Bėda yra net ne kaina – be monopilisto RC nebėra iš kur tos statistikos gauti. Dabar RC suteikia galimybę įsigyti tik mažas duomenų porcijas. Jei iš šitų fragmentų mėgintume sudėlioti bendrą vaizdą, tos informacijos kaina būtų auksinė.

Korporacijos „Matininkai“ prezidentas, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos (LTVVĮA) valdybos pirmininkas Kęstutis Kristinaitis:

Vertintojai nebeturi objektyvių duomenų, jie teikiami paketėliais po 20 rinkos sandorių. Iš to negali matyti rinkos tendencijų. Kai visi saugomės naujų burbulų, norime daugiau skaidrumo ir objektyvumo, viskas daroma atvirkščiai – kad būtų neskaidru, nebūtų aiškių duomenų. Tai yra finansų rinkų sabotažas, vykstantis valstybės įmonės „Registrų centras“ rankomis.

Dar keisčiau atrodo, kad valstybės įmonės duomenys ir informaciniai ištekliai nukreipiami į privataus kapitalo įmonių grupės „Alna“ informacines platformas, duomenis verčiant pirkti per jų Ntsandoriai.lt. Ši platforma nekilnojamojo turto vertintojams netinka.

Aš čia įžvelgiu du dalykus. Pirmas – valstybės „Registrų cento“ suinteresuotas remti su bendrove „Alna“ sukurtą jų portalą Ntsandoriai.lt. Antras – siekiama pasipelnyti, mėginant parduoti nepaklausų savo produktą. Po 20 sandorių pardavinėti labai brangiai. Turto vertinimo darbui tokio informacijos kiekio niekaip neužtenka.

Finansų ministerijos Įstaigų veiklos priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Lina Frejutė:

Finansų ministerija, kuriai priskirta turto vertinimo valdymo sritis, tiek Teisingumo ministerijai, tiek „Registrų centrui“ yra išreiškusi aiškią poziciją, kad objektyvų ir kokybišką turto vertinimą lemia ne tik vertintojo kvalifikacija, objektyvumo, sąžiningumo, profesionalumo ir kitų principų laikymasis, bet ir unifikuotų, patikimų duomenų šaltinių naudojimas. Tokių duomenų šaltinis, kuriuo, atliekant nekilnojamojo turto vertinimą, turi naudotis turto vertintojai, gali būti tik Nekilnojamojo turto registre kaupiami ir tvarkomi duomenys. Patikimų duomenų naudojimas turto vertintojams iš esmės yra ne galimybė, bet būtinybė.

Ne mažiau svarbus klausimas ir dėl valstybės registrų duomenų, reikalingų turto vertintojams, teikimo kainodaros, nes „Registrų centro“ duomenų teikimo paslauga iš esmės turi būti grindžiama šios paslaugos teikimo savikaina.

Finansų ministerijos nuomone, turto vertintojams siūlomas sprendimas „Registrų centro“ duomenų bazės pagrindu sukurta internetinė prieiga „NT sandoriai“, kurios valdytojai – UAB „Atvira erdvė“, nėra priimtinas, nes nesudaro galimybės gauti visų turtui vertinti reikalingų duomenų.

Turto vertinimo rinką griauna valstybės Registrų centras

26 11 / 2013

2013-11-26 „Respublika“ (ISSN 1392-5873) 8 psl. Genė Silickienė: „Žemės mokestis kirto nevienodai“ (kartoja „Žemaitijos gidas“ ir kiti).

Nors susimokėti už nuosavą žemę pagal naują įstatymą priklausė iki lapkričio 15 dienos, prievolę atliko tik pusė tokio mokesčio mokėtojų. Nes daugelis nesutinka su nauju žemės vertinimu, kreipiasi į teismus. Nors už kiekvieną pradelstą dieną kapsi po 0,03% delspinigių.

Nuo 20133 metų įsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui, žemės našumas nebeturi reikšmės, mokestis nustatytas už žemės vertę rinkoje. Rinkoje pagal įstatymą, o tikrovėje — valstybės „Registrų centro“ (RC) nuožiūra. Tačiau RC prie apleistų žemių priskyrė griovių šlaitus, paupius ir panašias žemdirbystei netinkamas vietas, o už apleistą žemę Vilniuje pritaikytas net 3% mokesčio įkainis. Kitąmet mokesčiai dar didės. Kadastrinių matavimų ir turto vertintojų korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis:


  Mokesčių už apleistą žemę buvo net absurdiškų. Pats esu pasodinęs miško, į jį investavęs, o dabar jis pavadintas apleista žeme. Savininkai nesutinka mokėti ir už sodus, kurie taip pat yra priskirti apleistoms teritorijoms. Žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę padidėjo du kartus. Apmokestintas ir vanduo, už ežerą sumokėjau 700 litų. Anksčiau už jį jokio mokesčio mokėti nereikėjo.
  
  Europoje nekilnojamojo turto mokestis neviršija vieno procento. Ši Vyriausybė nieko nedaro, kad ankstesnės Vyriausybės klaidos nustatant per didelius žemės mokesčius būtų ištaisytos. Yra pateikti net keli pasiūlymai, tačiau neplanuojama jų svarstyti.


Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, jos mokesčių grupės vadovas Kristinaitis teigia, kad žemės mokesčių dydį šiemet galima laikyti neteisėtu — nes savivaldybės įkainius nustatė, dar neįsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui. Todėl dabar teismai užversti skundais, savininkai ginčija mokesčių dydžius, prašo juos sumažinti. Kol kas sprendimai dar nepriimti.

2013-11-26 „Respublika“ (ISSN 1392-5873) 8 psl. Genė Silickienė: „Žemės mokestis kirto nevienodai“ (kartoja „Žemaitijos gidas“ ir kiti).

Nors susimokėti už nuosavą žemę pagal naują įstatymą priklausė iki lapkričio 15 dienos, prievolę atliko tik pusė tokio mokesčio mokėtojų. Nes daugelis nesutinka su nauju žemės vertinimu, kreipiasi į teismus. Nors už kiekvieną pradelstą dieną kapsi po 0,03% delspinigių.

Nuo 20133 metų įsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui, žemės našumas nebeturi reikšmės, mokestis nustatytas už žemės vertę rinkoje. Rinkoje pagal įstatymą, o tikrovėje — valstybės „Registrų centro“ (RC) nuožiūra. Tačiau RC prie apleistų žemių priskyrė griovių šlaitus, paupius ir panašias žemdirbystei netinkamas vietas, o už apleistą žemę Vilniuje pritaikytas net 3% mokesčio įkainis. Kitąmet mokesčiai dar didės. Kadastrinių matavimų ir turto vertintojų korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis:

Mokesčių už apleistą žemę buvo net absurdiškų. Pats esu pasodinęs miško, į jį investavęs, o dabar jis pavadintas apleista žeme. Savininkai nesutinka mokėti ir už sodus, kurie taip pat yra priskirti apleistoms teritorijoms. Žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę padidėjo du kartus. Apmokestintas ir vanduo, už ežerą sumokėjau 700 litų. Anksčiau už jį jokio mokesčio mokėti nereikėjo.

Europoje nekilnojamojo turto mokestis neviršija vieno procento. Ši Vyriausybė nieko nedaro, kad ankstesnės Vyriausybės klaidos nustatant per didelius žemės mokesčius būtų ištaisytos. Yra pateikti net keli pasiūlymai, tačiau neplanuojama jų svarstyti.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, jos mokesčių grupės vadovas Kristinaitis teigia, kad žemės mokesčių dydį šiemet galima laikyti neteisėtu — nes savivaldybės įkainius nustatė, dar neįsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui. Todėl dabar teismai užversti skundais, savininkai ginčija mokesčių dydžius, prašo juos sumažinti. Kol kas sprendimai dar nepriimti.

13 11 / 2013

2013-11-13 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) 5 psl. Arūnas Milašius. 2013-11-13 BNS pranešimą žiniasklaidai kartoja „Kauno diena“, kt.

Žemės ūkio rūmai siekia pakeisti įstatymus, ribojančius žemės nuosavybę iki 500 hektarų. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos nariui, kadastrinių matavimų ir turto vertintojų Korporacijos „Matininkai“ prezidentui Kęstučiui Kristinaičiui tokie ŽŪR pasiūlymai atrodo keisti, nes iki šiol kalbama apie rūpestį santykinai nedidelių šeimos ūkių plėtra ir palaikymu. Net formaliai galiojant ribojimams, spėjo įsitvirtinti kelios finansinės grupuotės, valdančios dešimtis tūkstančių hektarų. Kęstutis Kristinaitis:

Naikinti ribojimų negalima. Tai valstybės vientisumo ir žemės ūkio politikos klausimas. Daugumoje Europos sąjungos valstybių valdomos žemės plotas ribojamas.

500ha žemės kaina

(Source: laikrastis.vz.lt)