Turto vertinimas

2013-05-16 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) Inga Razmaitė.

Turto vertintojai pripažįsta, kad žemės ūkio paskirties žemė pastaraisiais metais brango nuo kelių iki keliasdešimt procentų, daugėja ir sandorių. Kainą kelia stambių bendrovių paklausa, joms supirkinėjant šeimos ūkių žemę. Be to, požiūrį į žemę kaip pelningą investiciją skatina lūkesčiai, jog nuo kitų metų padidės Europos sąjungos išmokos ūkininkams.

Turto vertintojų korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis atkreipia dėmesį, kad žemės kainą ir jos vertės lūkesčius lemia ne vien derlingumas, bet ir kiti veiksniai, antai netoli esantis didmiestis:

Netoli Vilniaus nederlingos žemės, netinkamos augalininkystei, parduodamos po 15.000–20.000 Lt/ha. Vidurio Lietuvoje, kurioje derlingumas kur kas didesnis, plotai parduodami po 12.000 Lt/ha.

2013-04-23 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) 6-7 psl. Arūnas Milašius kalbina Lietuvos žemės ūkio bendrovių sąjungos pirmininką Jeronimą Kraujelį, „Agrokoncerno“ savininką Ramūną Karbauskį, „Agrowill Group“ valdybos pirmininką Vladą Bagavičių, „Litagros“ valdybos pirmininką Gintarą Kateivą, Korporacijos „Matininkai“ prezidentą Kęstutį Kristinaitį.

Anksčiau pirkėjai domėjosi stambiais, bent kelių dešimčių hektarų žemės sklypais, o dabar atidžiai ieško ūkių su jau įsuktu verslu, su įruošta infrastruktūra ir su darbuotojais. Turto vertintojas ir žemės kainos ekspertas Kristinaitis pripažįsta, kad sujudimas žemės rinkoje pastebimas. Žemės vertę ir lūkesčius lemia jau ne vien derlingumas:

Netoli Vilniaus nederlingos žemės, netinkamos augalininkystei, parduodamos po 15.000 – 20.000 Lt/ha, o Vidurio Lietuvoje, kur derlingumas kur kas didesnis, plotai parduodami po 12.000 Lt/ha.

2013-04-08 „Respublika“ (ISSN 1392-5873) 3 psl. Aida Valinskienė.

Lietuvos žmonės piktinasi konservatorių ir liberalų vyriausybės pernai priimtomis Žemės mokesčio įstatymo pataisomis, pagal kurias savivaldybės šiemet smarkiai padidino žemės mokesčius.

Žemės kainos ir turto vertės ekspertas Kęstutis Kristinaitis sako, kad pataisos priimtos skubotai, gerai neapsvarsčius. Juk niekur Vakaruose mokestis nesiekia 1%, o čia net 4% rinkos kainos. Dauguma apleistos žemės ir statinių yra valstybės ir savivaldybių nuosavybėje, nes jos kažkodėl visai atleistos nuo mokesčio.

Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas neabejoja, kad Žemės įstatymo įsigaliojimas bus sustabdytas, nes ir daugeliui Seimo narių jis atrodo ydingas. „Respublikai“ Bronius Bradauskas atvirai pasakė:

Šiame įstatyme įžiūriu sąmokslo teoriją — nuvaryti prasčiokus nuo žemės, kad tie, kurie turi pinigų, galėtų pigiai supirkti žemes.

Aidos Valinskienės žurnalistinį tyrimą ir jos interviu su Vilniaus meru Artūru Zuoku skaitykite „Respublikoje“.

2013-03-27 „Valstiečių laikraštis“ (ISSN 1021-4526) 1 ir 2 psl. Gediminas Stanišauskas apie ūkininkų reikalavimą surengti tautos referendumą dėl Lietuvos vientisumo, draudžiant pardavinėti žemę užsieniečiams.

Bet rinkos analitikai, turto vertinimo ir žemės kainos ekspertas Kęstutis Kristinaitis teigia, kad riboti užsienio investicijas neprasminga:

Iki šiol dirbdami nekilnojamojo turto rinkoje ir tiesiogiai bendraudami su kolegomis investuotojais, bent jau mes nejaučiame užsieniečių susidomėjimo Lietuvos žeme. Tie asmenys, kurie investuoja į gamybos plėtrą, šių žemių nuo 2005 metų įsigyja Lietuvoje įsteigtų įmonių vardu, todėl beveik visiems norintiesiems žemių pakanka atlikti nebrangias ir nesudėtingas įmonių įsteigimo procedūras.

2013-02-15 LRT Televizijos naujienų tarnyba Arnas Maželis kalbina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Bronių Bradauską, turto vertintojų Korporacijos „Matininkai“ prezidentą žemės kainos ekspertą Kęstutį Kristinaitį ir advokatę Saulę Dagilytę. 2013-02-15 reportažą atkartojo ir Balsas.lt.

Savivaldybės iš žemės mokesčio šįmet tikisi daugiau pajamų. Pasak nekilnojamojo turto specialistų, pasikeitus įstatymams ir savivaldybėms nustačius maksimalų – 4 proc. – žemės mokesčio tarifą, kai kur šis mokestis didėja net 60 kartų. Tačiau teisininkai tikina, kad naujieji tarifai neteisėti, o gautas sąskaitas savininkai gali ginčyti teisme. LNTPA valdybos narys Kęstutis Kristinaitis:

Įstatymų leidėjas nenumatė išimties teisės savivaldybėms iki įsigaliojant įstatymui nusistatyti naujus tarifus. Kitaip tariant, pagal Žemės mokesčio įstatymo juridinę logiką, 2013 metais turėtų galioti 0,01 proc. tarifas. Tačiau visos 60 savivaldybių, nesulaukusios įstatymo įsigaliojimo, pasitvirtino savo tarifus. Kitos, tarkime, Vilniaus savivaldybė, net savo naujų idėjų prigalvojo – sudarė nenaudojamų žemės sklypų aprašą ir apmokestino 3 proc. tarifu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas:

Mano manymu, tai tikrai reikia taisyti. Visų pirma, reikia tą mokestį iš naujo peržiūrėti, nes jį per sudėtinga administruoti.

2013-01-26 „Lietuvos rytas“ (ISSN 1392-2351) 16 psl. Marius Jokūbaitis.

2012 metais Seimas priėmė naują žemės mokesčio įstatymą ir nustatė, kad jis pradės galioti 2013 metais. Mokesčio įkainiams Seimas apibrėžė tik ribas, o tiksliai įkainius nustatyti patikėjo savivaldybėms. Tačiau 2012-aisiais per rinkimų ir tarpuvaldžio rietenas taip ir neįgaliojo savivaldybių, todėl pernai savivaldybių smarkiai padidinti žemės mokesčiai šiemet yra neteisėti, negalioja. Lietuvos investuotojų forumo Mokesčių grupės narė, advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Saulė Dagilytė stebisi, kad ne tik Seimas, bet ir pačios savivaldybės pernai apie tai negalvojo:

Mokėtojai dabar gali kreiptis į teismus, kuriuose nesunkiai įrodys, kad mokestis negalioja.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis:

Tarifai patvirtinti, bet jie negalioja. 60 savivaldybių padarė tai, ko jų niekas neįgaliojo. Padaryta didelė klaida, virsianti chaosu. Jei ankstesnė valdžia suklydo, dabartinė galėtų ištaisyti padėtį. Tačiau kol kas niekas nesiima jokių veiksmų. Dabartiniai valdantieji turėjo nukelti įstatymo įsigaliojimą metams ir ištaisyti klaidas.

Painiavos ir korupcijos būtų gerokai mažiau, o mokesčius surinkti lengviau ir pigiau, sujungus žemės ir visus kitus nekilnojamojo turto mokesčius į vieną. Vasario 7 dieną LNTPA rengia konferenciją „Nekilnojamojo turto rinka: mokesčių naujienos ir perspektyvos, energetika, finansavimo galimybės“.

2013-01-25 „Lietuvos žinios“ (ISSN 1822-1637) 1 ir 3 psl. Tadas Valančius, Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka.

Spengianti tyla prieš audrą

Taip padėtį žemės rinkoje ir savivaldybių ižduose apibūdina mokesčių specialistai, teisininkai ir investuotojai. Neabejojama, kad sausio pirmąją dieną įsigaliojusio žemės mokesčio įstatyme žiojinčios spragos sukels tikrą sąmyšį.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Mokesčių skyriaus vadovas Kęstutis Kristinaitis dėl susidariusios padėties kritikavo naująją valdančiąją daugumą, neskubančią lopyti spragų:

Tik nedaugelis žemės savininkų sugeba suvokti, kas jų laukia. Kai reikės mokėti kelias dešimtis ar šimtus kartų didesnius mokesčius, tada įvyks sprogimas. Sunku suvokti, kodėl naujoji valdžia, perėmusi akivaizdžiai neišbaigtą įstatymą, leido jam įsigalioti.

Turto vertintojas Kristinaitis deda vilčių į premjero suburtą darbo grupę, svarstančią mokesčių pakeitimus ir mininčią bendro nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą:

Galbūt taip bus išspręsta ši problema. Tačiau juk kol kas įstatymas galioja. Galioja savivaldybių nusistatyti tarifai. Visas chaosas galioja ir bręsta.

Kristinaitis užsiminė apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko dar praėjusių metų pabaigoje įregistruotą Žemės mokesčio įstatymo pataisą, kuria jis siūlė įstatymo įsigaliojimą nukelti metams ir per tą laikotarpį sustyguoti jo normas.

Pats parlamentaras teisinosi turėjęs atsiimti šį savo siūlymą vien dėl to, kad pristigo laiko parengti jam įsigalioti reikalingus teisės aktus:

Deja, nebesuspėjome fiziškai. Tačiau pažadu, kad prie to dar bus grįžta.

Socialdemokratas Bradauskas tikino, kad po liepos 1 dienos komitete turėtų būti svarstoma nauja Žemės mokesčio įstatymo redakcija. Dabartinėje esą itin daug spragų, o dėl sumaišties kai kurios savivaldybės įvedė dar didesnę painiavą:

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė apskritai sumaišė vakarienę su pusryčiais, įteisindama nuostatas, kurių nėra. Nėra tokios sąvokos kaip „nenaudojama žemė“. Yra „apleista žemė“. Savivaldybės įstatymą prisitaikė kaip nori. Buvusi Vyriausybė turėjo rengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tačiau nieko nepadarė. Išėjo aibė nesusipratimų.

2013-01-10 „Verslo žinios“ (ISSN 1392-2807) Arūnas Milašius iš LPK.

Stambūs žemės valdytojai sako, kad auga žemės ūkio paskirties sklypų pasiūla – juos siūlo iš aktyvaus ūkininkavimo nusprendę pasitraukti žemdirbiai. Bei spekuliantai, taip ir nesulaukę kainų šuolio bei didesnių Europos sąjungos tiesioginių išmokų. Be to, pajamoms neaugant, augs mokesčiai: nuo šių metų įsigalios iki 4% žemės mokestis už nedirbamus plotus, ribojamos išmokos gyvulininkyste neužsiimančių valdų savininkams ir kt. Žemės kainos ir turto vertinimo ekspertas, LNTPA valdybos narys Kęstutis Kristinaitis:

Atviroje rinkoje pasiūla neauga. Prekybos bumas kol kas nekyla, nes savininkai viliasi, kad, užsieniečiams leidus pirkti žemę, jos vertė kils. Šios viltys palaiko gana aukštas kainas, o jos stabdo investuotojus. Bet vis sunkiau gauti pajamų nedirbant arba dirbant simboliškai. Antai nebeliko galimybės registruoti ekologinį ūkį, pasėti ir rudenį užarti pasėlius — gavus išmokas, tokia elgsena apsimokėdavo.

2012-12-06 „Lietuvos žinios“ (ISSN 1822-1637) iš BNS, Ritos Stankevičiūtės nuotrauka.

2012 m. gruodžio 6 ketvirtadienį BNS preskonferencijoje Investuotojų forumo mokesčių grupės narė ir advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji mokesčių teisininkė Saulė Dagilytė teigė, kad reikia suvienyti žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, mažinant apmokestinimo įkainius ir šalinant išimtis vengti mokesčio:

Šiuo metu abu įstatymai numato panašų bazinį apskaičiavimą, bet skiriasi tarifai, taip pat skirtingos lengvatos ir datos. Dėl to siūlome bendrą įstatymą ir išplėtotą bazę, nes abu įstatymai numato nemažai nuolaidų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis nurodė, kad šiuo metu nekilnojamojo turto mokesčiui taikomos 22 išimtys, o žemės — maždaug 17. Jis siūlo daugumos jų atsisakyti ir apmokestinti valstybės turtą. Pasak jo, žemės mokesčio įstatymą reikia stabdyti ir dėl to, kad jame palikta vietos interpretacijoms, todėl savivaldybės dažnai taiko aukščiausią, net 4% įkainį:

Turi būti aiškiai reglamentuota, kas yra apleista žemė. O dabar — kiek savivaldybių, tiek sąvokų.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija siūlo stabdyti naują žemės mokestį, bei sujungti Žemės mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymus. Kęstutis Kristinaitis:

Turi būti vienodas nekilnojamojo turto apmokestinimas. Dabar galiojantys žemės ir nekilnojamojo turto įstatymai turi būti sujungti į vieną.

Kristinaitis tvirtino, kad kai kurios mokesčių dalys dubliuojasi, todėl turto savininkai apmokestinami du kartus. Be to, įsigaliojus naujai tvarkai žemės mokestis kils dešimtis kartų. Jis pridūrė, kad žemės mokestis nėra vien tik verslo problema, tad nuo kitų metų juo turės susirūpinti ir fiziniai asmenys, kurie „sužinos, kiek turės mokėti už žemės sklypus“.

2012-12-07 „Lietuvos rytas“ (ISSN 1392-2351) 10 psl. Audrė Srėbalienė, Vidmanto Balkiūno nuotrauka.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) pasiūlė stabdyti naują žemės mokestį, kuris įsigalios nuo kitų metų. Verslininkai taip pat siūlo sujungti Žemės mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymus.

LNTPA mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis agentūrai BNS teigė, kad kai kurios mokesčių dalys dubliuojasi, todėl turto savininkai apmokestinami du kartus. Antai šiuo metu nekilnojamojo turto mokesčiui taikomos 22 išimtys, o žemės mokesčiui — maždaug 17.

Be to, pasak Kristinaičio, įsigaliojus naujai tvarkai, žemės mokestis kils dešimtis kartų. Norvegijos bendrovės „Selvaag lt”, užsiimančios daugiabučių statyba Vilniuje, direktorius Egidijus Damulis aiškino, kad dėl naujų įkainių kitais metais žemės mokestis bendrovei išaugs 1,4 karto, 2014 metais — 3,4 karto, o 2017 metais — net 9,4 karto.

Kęstutis Kristinaitis atkreipė dėmesį, jog žemės mokesčio įstatymą reikia stabdyti ir dėl to, kad jame palikta vietos interpretacijoms. Todėl savivaldybės, nustatydamos mokesčių įkainius, savaip aiškina, kas yra apleista žemė, kuriai taikomas aukščiausias, 4 proc. įkainis.